Parodos
Istorinė ,,Monte Pacis” aplinka – tai erdvė, kurioje susitinka istorija, kultūra, gastronomija ir šiuolaikinis menas.
Mūsų sienos gali tapti Jūsų kūrinių ekspozicijos vieta, o meno ir istorijos dialogas – nauja patirtimi komplekso svečiams. Jeigu norite, kad Jūsų kūriniai taptų šios istorijos dalimi – susisiekime.
068508662 renginiai@montepacis.lt
Paroda Fundatorių salėje
Lankymas nemokamas. Paroda atvira lankytojams ,,Monte Pacis” darbo metu ir jei tuo metu Fundatorių salėje nevyksta privatus renginys.
Informacija teikiama 065595185 info@montepacis.lt
Eksponuojami darbai
Palloni. Jėzaus paaukojimas šventykloje
Aliejus, apie 1678-1685 m.
Scena vaizduoja Jėzaus paaukojimą šventykloje, aprašytą Šv. Luko evangelijoje. Pasibaigus Mozės įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį Jėzų į Jeruzalės šventyklą paaukoti Viešpačiui ir atnašavo auką – porą purplelių arba du balandžiukus. Kompozicijos centre vaizduojamas pranašas Simeonas, ant rankų laikantis Kristų. Prie jo suklupusi Marija, o aplink išdėstytos kitos scenos dalyvės ir dalyviai. Iš viso kompozicijoje pavaizduoti devyni personažai. Manoma, kad kurdamas šį paveikslą Michelangelo Palloni reikšmingai rėmėsi Peterio Paulo Rubenso kūriniu „Jėzaus paaukojimas šventykloje“, esančiu Antverpeno katedroje.
Palloni. Jėzus Kristus tarp mokytojų
Aliejus, 1678-1685 m.
Juozapas ir Marija kasmet keliaudavo į Jeruzalę švęsti Velykų. Kai Jėzui sukako dvylika metų, iškilmėms pasibaigus, tėvai iškeliavo namo, manydami, kad jis yra tarp keliaujančiųjų. Tik po dienos pastebėję, kad Jėzaus nėra, jie grįžo į Jeruzalę ir tris dienas jo ieškojo. Galiausiai rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, jų besiklausantį ir juos klausinėjantį. Palloni pasirinko dinamišką kampinės perspektyvos kompoziciją. Įstrižai išdėstytos architektūros linijos ir skirtingomis kryptimis nukreipti personažų judesiai sukuria erdvės gilumo bei vykstančio, gyvo veiksmo įspūdį.
Nežinomas autorius. Mergelės Marijos apsilankymas pas Elžbietą
Aliejus, XVII a
Paveiksle vaizduojamas Mergelės Marijos apsilankymas pas savo giminaitę Elžbietą, aprašytas Luko evangelijoje (Lk 1, 39-56). Po Apreiškimo Marija iškeliavo į Judėjos kalnyną aplankyti Elžbietos, kuri, būdama vyresnio amžiaus, laukėsi būsimojo Jono Krikštytojo. Marijai pasisveikinus su Elžbieta, jos įsčiose krustelėjo kūdikis. Elžbieta, pripildyta Šventosios Dvasios, palaimino Mariją ir jos įsčių vaisių: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“ Šie žodžiai tapo viena iš maldos Sveika, Marija dalių. Šioje scenoje susitinka dvi moterys, kurių nėštumai Evangelijoje pristatomi kaip ypatingi Dievo veikimo ženklai: Marija laukiasi Jėzaus, o Elžbieta – Jono Krikštytojo. Jų susitikimas išreiškia džiaugsmą, tikėjimą ir Dievo pažado išsipildymo laukimą. Paveikslo autorius nėra nustatytas. Kūrinys siejamas su XVII a. baroko tapybos tradicija ir dažniausiai keliama prielaida apie galimą autoriaus ryšį su flamandų tapybos mokykla ir Peterio Paulo Rubenso aplinka. Šis Evangelijos įvykis ypač svarbus Pažaislio ansambliui – 1712 m. Pažaislio bažnyčia pašvęsta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą titulu.
Daniel Schultz. Kristupo Zigmanto Paco portretas
Aliejus, apie 1670-1677 m.
Pažaislio vienuolyno fundatorius Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684) buvo vienas įtakingiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų. Nuo 1658 m. iki mirties jis ėjo LDK didžiojo kanclerio pareigas ir buvo pagrindinis Pažaislio kamaldulių vienuolyno bei bažnyčios fundatorius. Portrete Pacas pavaizduotas kaip aukšto rango valstybės veikėjas ir mecenatas. Iškilminga laikysena, prabangi apranga ir santūri veido išraiška pabrėžia jo socialinį statusą bei politinę galią.
Ypatingą reikšmę turi didžiojo kanclerio antspaudas, pavaizduotas portrete. XVII a. reprezentaciniame LDK didiko portrete tokie atributai nebuvo vien dekoratyvūs – jie nurodė konkrečias portretuojamojo pareigas ir jo vietą valstybės hierarchijoje. Kanclerio antspaudas simbolizavo jo, kaip vieno svarbiausių valstybės pareigūnų, autoritetą. Kitas svarbus portreto ženklas – Pacų herbas, įkomponuotas viršutiniame kairiajame kampe. Jame vaizduojama heraldinė lelija, o aplink herbą esantys simboliai ir inicialai nurodo portretuojamojo kilmę bei pareigas. Tokia heraldinė ir institucinė atributika paverčia portretą ne tik asmens atvaizdu, bet ir jo politinio statuso bei giminės reprezentacija. Kūrinys anksčiau buvo priskiriamas Pažaislyje dirbusiam italų tapytojui M. Palloni, tačiau vėlesniuose tyrimuose siejamas su Danieliumi Schultzu (1615-1683), vienu žymiausių XVII a. Abiejų Tautų Respublikos portretistų.
Portretas yra glaudžiai susijęs su Pažaislio, kaip Pacų šeimos fundacinio ir memorialinio ansamblio, paskirtimi. Jame įamžintas ne tik žmogus, bet ir jo politinė galia, mecenatystė bei vaidmuo kuriant Pažaislio ansamblį.
Daniel Schultz. Klaros Izabelės de Mailly-Lascaris Pacienės portretas
Aliejus, apie 1670-1677 m.
Klara Izabelė Pacienė (1630-1685), Kristupo Zigmanto Paco žmona, buvo kilusi iš prancūzų didikų de Mailly-Lascaris giminės. Jos santuoka su vienu įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų siejo ją su Pacų gimine ir aukščiausiais Abiejų Tautų Respublikos politinio bei kultūrinio gyvenimo sluoksniais. Portrete Klara Izabelė pavaizduota kaip aukštuomenės dama, tačiau jos atvaizdas perteikia ne vien socialinę padėtį. Prabangi apranga, papuošalai ir santūri laikysena pabrėžia jos kilmę bei statusą, o tiesus žvilgsnis suteikia portretui savarankiškos, orios asmenybės įspūdį. Kūrinys anksčiau buvo priskiriamas M.Palloni, tačiau vėlesniuose meno istorijos tyrimuose siejamas su Danieliumi Schultzu, garsėjusiu reprezentaciniais didikų portretais. Klaros Izabelės portretas Pažaislio ansamblyje įgauna ypatingą reikšmę. Ji buvo ne tik fundatoriaus žmona, bet ir Pacų šeimos, kurios vardas neatsiejamas nuo Pažaislio įkūrimo ir globos, atstovė. Jos atvaizdas kartu liudija XVII a. LDK diduomenės tarptautinius ryšius -prancūziška jos kilmė atspindi glaudžius Lietuvos ir Vakarų Europos aristokratijos ryšius.
Kamaldulių vienuolynus vaizduojantys paveikslai
Fundatorių salėje esantys keturi paveikslai vaizduoja svarbius XVII a. Lietuvos ir Lenkijos kamaldulių vienuolynus:
Vigrių – Eremus Insulae Wigrensis,
Belianų prie Varšuvos – Eremus Montis Regii,
Belianų prie Krokuvos – Eremus Montis Argenti,
Bieniszewo – Eremus Quinque Martyrum.
Seniausias iš šių vienuolynų – Krokuvos Bielanai, įkurtas 1604 m. ant Sidabrinio kalno (Mons Argenti). Varšuvos Bielanų eremas, dar vadintas Karališkuoju kalnu (Mons Regii), funduotas karaliaus Vladislovo IV 1641 m. Bieniszewo kamaldulių eremas, pavadintas Penkių Kankinių eremu (Quinque Martyrum), įkurtas 1663 m. Vigrių vienuolynas – vienas iš dviejų LDK teritorijoje veikusių kamaldulių vienuolynų – įkurtas 1667 m.
Šių vienuolynų vaizdai buvo ne vien dekoratyvūs. Jie liudijo Pažaislio ryšį su kitais kamaldulių eremais ir pabrėžė jo vietą vienuolijos istorijoje. Tuo metu, kai buvo kuriamas Pažaislio ansamblis, kamaldulių tinklas Lenkijos ir Lietuvos žemėse jau buvo gerai įsitvirtinęs.
XIX a. Pažaislį aprašęs Vladislavas Sirokomlė nurodė, kad vadinamojoje Paco salėje, virš kurios durų buvo fundatorių Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos portretai, kampuose kabėjo Lenkijos kamaldulių bažnyčių vaizdai. Po šiais paveikslais, pasak Sirokomlės, buvo fundatorių portretai. Jo aprašymas leidžia suvokti, kad salės dekoras buvo sumanytas kaip vientisa ikonografinė programa, siejanti Paco fundaciją, Pažaislio vienuolyną ir platesnę kamaldulių tradiciją.
Gintautas Vaičys. Gražiosios Meilės Motinos paveikslo kopija
Gintautas Vaičys (g. 1965) – Kaune gyvenantis ir kuriantis Lietuvos meninkas. Jo kūrybos pagrindą sudaro abstrakčioji tapyba, tačiau jo meninė raiška gerokai platesnė – G.Vaičys kuria fotografijas, objektus, videomeną ir instaliacijas, eksperimentuoja su įvairiomis medžiagomis bei plečia tradicinės tapybos sampratą.
Kūrinyje pavaizduota Pažaislio Gražiosios Meilės Motinos, dar vadinamos Kamaldulių Dievo Motina, paveikslo kopija. Originalus XVII a. pirmosios pusės nežinomo flamandų dailininko kūrinys šiandien kabo Pažaislio bažnyčios didžiajame altoriuje. 1661 m. jį Pažaislio fundatoriui Kristupui Zigmantui Pacui padovanojo popiežius Aleksandras VII.
Ypatingą reikšmę kūriniui suteikia jo medžiagiškumas. G.Vaičys naudojo įvairų gruntą, surinktą Pažaislio apylinkėse, todėl į paveikslą tiesiogine prasme pateko šios vietos žemė ir natūrali medžiaga. Gruntas čia tampa ne tik technine tapybos priemone, bet ir simboliniu ryšiu su konkrečia vieta, jos istorija bei dvasine atmintimi.
Šis sprendimas ypač įdomus žvelgiant į Vaičio kūrybos kontekstą. Menininkas nuosekliai domisi tapybos medžiagiškumu ir jos ribų plėtimu – jo kūriniuose tradicinė tapyba jungiama su objektais, kitomis medžiagomis ir įvairiomis meninėmis raiškos formomis.
Todėl šis kūrinys tampa tiltu tarp XVII ir XXI amžiaus: istorinis Pažaislio Marijos atvaizdas čia atkuriamas šiuolaikinio menininko, tačiau kartu į jo materialų pavidalą įtraukiama pati Pažaislio aplinka. Originalus atvaizdas ir šiuolaikinė jo kopija susiejami ne tik ikonografija, bet ir vietos medžiaga.
Vykstanti paroda
Menininko Mariaus Strolios kūrinių paroda
,,Meno keliu žygiuoju jau 27 metus. Šios kelionės metu, naudodamas įvairias meninės raiškos priemones, kalbu apie mane supančią aplinką bei jos kitimo padiktuotus įvairius savo išgyvenimus.
Nuolat kuriu įvairių meno disciplinų srityse (tapyba, grafika, skulptūra, asambliažas, koliažas, instaliacija, fotografija) ir rengiu savo kūrinių parodas tiek galerijose, tiek įvairiose netikėtose erdvėse (parduotuvėse, parkuose viešbučiuose ir t.t.).
Esu daugelio tarptautinių žemės meno parodų, kultūros renginių, meno festivalių ir plenerų dalyvis.
Pastoviai dalyvauju tarptautiniuose projektuose ir parodose Lietuvoje bei užsienyje (Bulgarija, Lenkija, Vokietija, Italija, Ispanija, Šveicarija, JAE).
Mano kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Lenkijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Čekijoje.
Savo darbuose mėgstu sujungti ir naudoti įvairias medžiagas ir priemones. Šių priemonių pagalba ieškau tikslingos kūrinio turinio ir formos dermės.”
Kūriniai eksponuojami Fundatorių salės flange.
Lankymas nemokamas.
Pageidaujant įsigyti, informacija ir kainos renginiai@montepacis.lt
Įvykusios parodos
Balandžio 8 d. buvo atidaryta paroda TORREGAR: AGORA.
Torregar’o slapyvardžiu prisistatantis Jose Antonio Torregrosa García (1978) yra Mursijos regiono (Ispanija) menininkas, tapytojas, Mursijos Universiteto Dailės fakulteto tapybos katedros docentas. Autorius yra surengęs daugiau nei 30 personalinių parodų reikšmingose Ispanijos erdvėse ir galerijose. Menininkas taip pat aktyviai dalyvauja grupinėse parodose bei rengia personalines parodas Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Meksikoje, Švedijoje, Lietuvoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Portugalijoje. Torregar’o darbai yra įtraukti į svarbias valstybines ir privačias nacionalinio ir tarptautinio lygio kolekcijas. Kūrėjas yra daugelio Ispanijos prestižinių premijų ir konkursų nominantas bei laureatas.
Nuo 2016 metu, projektas “AGORA” yra nuolat papildomas: menininkas TORREGAR tyrineja tonų ir faktūrų turtingumą, hiperrealistiskai sudomina mus detalėmis: jei nagrinesime jo darbus, pastebėsime, kad antikinio portreto paviršius yra kaip mūšio laukas ant kurio gausiai dedami potepiai su tam tikra tonų drąsa ir kintamu vaizdinės masės paskirstymu. Drąsus spalvų išraiškingų sodrumas patraukia akį ir veikia kaip abstrakti žinutė: žavi menininko meilė veidams, kurie turi savo istorija. Kaip alchemikas, mišrių technikų portretuose Torregar naudoja visas pigmentines priemones, sluoksniuoja visų rūšių dažus, nuo akrilo iki aliejaus, ir lakus, atspindi šviesos blyksnius ir turtingą spalvų gamą.
Be jokios abejonės, priartėjimas prie klasikinės skulptūros yravienas didžiausių menininko pasisekimų. Visiškas “pasisavinimas/apropiación”, o ne įkvėpimas arba jo variantas – jau penkerius metus Torregar daugiausia dėmesio skyria įdomiam klasikinio pasaulio, graikų ar jo atspindžio Romoje skulptūrų kūrimui. Sukurdamas tiek visumos tiek fragmentuotos antikos viziją, menininkas nagrineja išraiškos ir skirtingo formatosantykius. Sąvoka „pasisavinimas/apropiación“ yra būtent tamenine išraiška, kuria menininkas panaudoja, stengdamasis perteikti atrenktų antikvarinių dirbinių grožio ar medžiagos, iš kurios jie pagaminti, savybių: marmuras ar bronza tarsi “įmirko” į tekančio laiko srove. Dvimateje erdveje, vaizdingomis faktūromis, entomologo tikslumu Torregaras atkuria dievų vizijas ir suteikia joms naują išvaizdą. Eksperimentine menininko išmintis, daugeliometų tyrinėjimo pagrindas, kaip skirtingo storio ir atspalvių sluoksniais yra uždėdama ant storo akvarelinio popieriaus paviršiaus.
Paroda tai kūrybinio Svetingumo komplekso “MONTE PACIS” ir kuratorės Inos Mindiuz bendradarbiavimo dalis, finansuojama Mursijos savivaldybės Kultūros departamento ir Mindiuz Meno galerijos, specialiai paruošta Mursijos menininkų pristatymui Kauno mieste, kuris šiuo metu yra Europos Kulturos sostine.
PARODOS RENGĖJAS: Mindiuz Meno galerija/Kaunas.
Paroda veiks iki 2022 m. gegužės 30 d.
Lina Morkūnaitė-Vilkelienė / Limo
2017 m. lapkričio 29 d. – 2018 m. sausio 31 d.
NATIURMORTAS
„Šie natiurmortai galėtų būti laikomi abstrakcijomis – čia gausu geometrinių formų, ryškių spalvų ir emocinio autorės užtaiso. Mane domina menininkės noras tapyti būtent tokius natiurmortus: išlaužytus, tarsi laukiančius, kol bus sudėti į vieną, dvelkiančius kubizmu. „Su natiurmortais mano santykis yra keistokas. Kartą, dar besimokant, jau norėjau mesti tapybą apskritai, nes natiurmortai nebeteikė man jokio žavesio ir įdomumo. Tuomet pradėjau tapyti vien abstrakcijas. Kol vieną dieną šmėstelėjo mintis, kad galima juos pamatyti ir kitaip. Išsikėliau sau tikslą – matyti natiurmortus vien kitaip, juos transformuoti, – teigia Lina, o stilistines vingrybes (abstrakcionizmo, ekspresionizmo ar net kubizmo) paaiškina: – Neprisirišau prie menininkams būdingo vientiso stiliaus, nes norėjau, kad kiekvienas natiurmortas būtų išreikštas jam labiausiai tinkama maniera. Mėgavausi formom, spalvom ir ieškojimais. Neapykanta natiurmortams virto meile. Taip ir gimė visa serija įvairiausių istorijų, padėtų ant stalo…“
Spalio 21 d., penktadienį, 19 val., Pažaislio vienuolyno ansamblyje įsikūrusiame svetingumo komplekse „”Monte Pacis”“ galerija „Art-Cart“ pristatė tapytojo Deivio Slavinsko parodą.
Parodos organizatorė, galerijos „Art-Cart“ atstovė Ana Čižauskienė teigia, kad „Barokinis Pažaislio ansamblis – nors ir netipinė vieta meno ekspozicijoms, tačiau turi labai savitą vietos aurą ir istorinį kontekstą, kurių fone kūriniai prabyla kitaip. Šį kartą čia pristatomi Deivio Slavinsko „Kontradimensinės“ serijos kūriniai yra įdomūs stilistiškai, nes juose yra gretinama abstrakti išraiška su grafiniu pop stiliumi. Pirmas įspūdis, žvelgiant į šiuos kūrinius, dažnai apgaulingas, mat detalės atliktos grafiška maniera gali pasirodyti kaip koliažinės aplikacijos, bet iš tiesų yra kruopščiai atliktos teptuku. Daugelis šį dailininką pažįsta ir kaip originalių Kauno architektūrinių peizažų autorių, kuriuos jis tapo modernizmo epochai būdingu art deco stiliumi, daug kam inspiruodamas simpatijas tarpukario architektūrai“.
„Šios serijos darbuose aš suvieniju priešybes“ – aiškina pats autorius – „ne tik dimensijas, dvimatę (grafišku tikslumu ištapytus personažus) prieš „daugiamatę“ (ekspresionistinis planas / abstraktus peizažas), bet ir tekstūras („plokščia“ prieš daugiasluoksnius potėpius), stilius („švaru“ prieš „gaivališka“), atlikimo manieras („grafiška“ prieš „tapybiška“). Šis vizualus / stilistinis kontrastas leidžia pabrėžti ir vienas kitam papildyti skirtingų planų savitą grožį, nes tai, kas švaru ir preciziška dar labiau suskamba šalia gaivališkų, daugiasluoksnių tekstūrų.
Kad geriau suprasti šią mano seriją, reikia pastebėti, kad ji yra pagrįsta sapnų, vizijų ir magiškosios realybės principais. Ten keisčiausi dalykai, persipynę su emocijomis ir nuotaikomis, atrodo tuo metu natūraliai, o pabudus dažniausiai pamename tik kažkokias atskiras detales. „Kontradimensinėje“ serijoje ekspresyvusis planas atitinka pasąmonės srautus, dažniausiai kažkokias konkrečias erdves ir nuotaikas, o „grafiškas“ herojus joje „gyvena“ ir yra jos dalis“.
Paroda „Kontradimensinė serija“ yra atvira lankytojams svetingumo komplekso „”Monte Pacis”“ restorano darbo laiku ir truks iki šių metų pabaigos.
Susipažinti su autoriaus kūriniais galite apsilankę autoriaus Art-Cart paskyroje.
Parodos organizatoriai:
