Lina Morkūnaitė-Vilkelienė / Limo                               

 NATIURMORTAS

„Šie natiurmortai galėtų būti laikomi abstrakcijomis – čia gausu geometrinių formų, ryškių spalvų ir emocinio autorės užtaiso. Mane domina menininkės noras tapyti būtent tokius natiurmortus: išlaužytus, tarsi laukiančius, kol bus sudėti į vieną, dvelkiančius kubizmu. „Su natiurmortais mano santykis yra keistokas. Kartą, dar besimokant, jau norėjau mesti tapybą apskritai, nes natiurmortai nebeteikė man jokio žavesio ir įdomumo. Tuomet pradėjau tapyti vien abstrakcijas. Kol vieną dieną šmėstelėjo mintis, kad galima juos pamatyti ir kitaip. Išsikėliau sau tikslą – matyti natiurmortus vien kitaip, juos transformuoti, – teigia Lina, o stilistines vingrybes (abstrakcionizmo, ekspresionizmo ar net kubizmo) paaiškina: – Neprisirišau prie menininkams būdingo vientiso stiliaus, nes norėjau, kad kiekvienas natiurmortas būtų išreikštas jam labiausiai tinkama maniera. Mėgavausi formom, spalvom ir ieškojimais. Neapykanta natiurmortams virto meile. Taip ir gimė visa serija įvairiausių istorijų, padėtų ant stalo…“

„… Negyvi objektai yra prisotinti vidinės gyvybės. Linijos, skaidančios vaizduojamus objektus į kelias dalis, – dažniausiai stambios, juodos, todėl kai kurie darbai primena vitražus. Menininkės kūrinys skirstomas į daugybę smulkesnių detalių, tampa gyvesnis, šį įspūdį sustiprina tekstūriškumas – aiškiai matyti potėpiai, stambios dažų linijos.“

Ištrauka iš menotyrininkės Neringos Krikščiūnaitės straipsnio „Natiurmortų transformacijos“, žurnalas „Literatūra ir menas“, Nr. 42, 2016 11 18, p. 24-25.

„…natiurmortas. Sunkus ir aikštingas tapybos žanras, nors iš pirmo žvilgsnio galbūt galintis pasirodyti lengvas. Kad nebūtų nuobodus ar net banalus negyvų daiktų atvaizdas, jį išties reikia perkąsti surandant savąjį sudėlioto ar susidėliojusio vaizdo pateikimą, kad jis imtų kalbėti, veikti žiūrovą.“

„Jaunos tapytojos parodoje atsiskleidžia visa skalė ieškojimų, būdingų jaunam kūrėjui, kuris stengiasi pirmiausia neišduoti pats savęs: drąsiai keičia stilių, ekperimentuoja su spalvomis, lengvai laužo formas ir atmeta nusistovėjusias tradicijas. Tokios parodos pulsuoja gaivumu ir gyvu polėkiu, nes paveikslai – be nuovargio žymės, nutapyti su džiugesiu, tuo pat metu neatsisakant profesionalumo, esminių tapybos pagrindų.“

Ištrauka iš Enrikos Striogaitės straipsnio „Kitokio natiurmorto beieškant“, dienraštis „Kauno diena“, Nr. 270, 2016 11 23, p. 22.

Nuo 2017 m. dailininkė yra tarptautinės menininkų sąjungos Focus Europa narė (Vokietija). 2014 m. gavo Kauno miesto savivaldybės stipendiją Jaunąjam menininkui. Nuo 2014 m. surengia kelias asmenines parodas kiekvienais metais (ši jau 9-oji). Nuo 2012 m. nuolat dalyvauja grupinėse parodose, o nuo 2014 m. ir pleneruose bei simpoziumuose. Buvo atrinkta dalyvauti parodose Švedijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje… Taip pat buvo atrinkta ir dalyvavo daugelyje jaunųjų menininkų parodų. Šiais metais Lina praėjo atranką ir dalyvavo „Gallery Weekend Kaunas 2017“. Nuo 2017 m. pradėjo kuruoti jaunųjų menininkų parodas. Dailininkę mokė garsūs Lietuvos tapytojai – Audronė Petrašiūnaitė, Antanas Obcarskas ir kt. Menininkės kūryba apima keletą meno sričių – tapybą, instaliacijas, skulptūras, objektus, fotografiją.

Patikusį kūrinį galite įsigyti. Daugiau informacijos: www.limoart.lt, +37068338066, lina@limoart.lt