Montepacis
Facebook
Mail
+370 655 95185

Svetingumo kompleksas pažaislio vienuolyne

Pažaislio vynas. Ribotas leidimas

Su džiaugsmu pristatome

Gaivų ir tuo pačiu sodrų, sultingą pusiau saldų obuolių ir gudobelių vyną „Širdies duona“

Vadovaujantis senu vienuolių kamaldulių receptu vynas išspaustas ne tik iš sunokusių, saldžių senovinių obelų veislių obuolių, bet ir apylinkėse augančių gudobelių uogų. Tikėta, kad šios specifinio skonio bei aromato uogos turi gydomųjų savybių ir suteikia organizmui, ypač širdžiai, jėgos bei stiprybės.
Švelniai saldžiam obuolių aromatui gudobelės suteikia rafinuotumo ir išskirtinumo. Vienus turtingos aromatų puokštės dvelksmas nukelia į romantišką Luarą Prancūzijoje, kitus – į rasotą vaikystės pievą. Vyno skonis taip pat turtingas, minkštas ir švelnus, su itin švelnia ir maloniai juntama rūgštimi.
Rekomenduojame aperityvui arba derinti prie minkštų sūrių, nelabai saldžių kepinių ir desertų.

Prinokusį ir išraiškingą, subalansuotą, ąžuolo statinėje brandintą sausą juodųjų serbentų vyną „Sodrios mintys“

Juodieji serbentai žinomi jau tūkstantį metų ir iš pradžių vadinti „vienuolių uogomis“, nes gausiai auginti daugelyje vienuolynų. Ryškaus skonio ir aromato uogomis vienuoliai ne tik įvairindavo savo kuklų maistą, bet ir naudojo gydomaisiais tikslais. XVI-XVIII a. juodieji serbentai buvo pripažinti turintys ypatingų galių žmogaus sveikatai ir sodinami karalių, kunigaikščių soduose.
Švelnios ir gilios rubino spalvos, tirštas ir sodrus vynas pagamintas iš sunokusių, kruopščiai atrinktų uogų laikantis senųjų vyndarystės tradicijų ir vienuolių receptūrų. Beveik metus vynas laikytas prancūziško ąžuolo statinėje. Išpilsčius į butelius vynas ramiai brendo tyliuose ir vėsiuose rūsiuose. Šiandien vynas itin delikatus ir švelnus, lyg šilkas. Tačiau tuo pačiu metu juntamas ir puikus balansas, ir švelnūs, saldūs taninai. O aromatų puokštėje susipina ne tik pačių uogų, kotelių, šakelių aromatai, bet juntamas ir juodas šokoladas, džiovintos figos, riešutų sviestas.
Rekomenduojame derinti prie kietų brandintų sūrių, sodrių raudonos mėsos, žvėrienos patiekalų.

Tiek baltojo, tiek raudonojo vyno turėsime ribotą kiekį

Įsigyti galite Svetingumo komplekse Monte Pacis arba www.monastic.lt

 

Pažaislio kamaldulių vienuolyne įvairūs želdiniai auginti nuo pat įsteigimo – 1664 m. Tiksliau, sodininkystės tradicijos netgi senesnės už patį vienuolyną. Pažaislio vienuolyną fundavęs LDK kancleris K.Z.Pacas (1621–1684) žemes – dvarelį, ariamas žemes ir laukus bei apynių ir vaismedžių sodus 1664 m. gegužės 22 d. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo S.Oborskio. Istoriniai šaltiniai teigia, kad XVIII a. pab.– XIX a. pr. vienuolyno teritorijoje jau augo apie 300 vaismedžių, tarp kurių vyravo obuoliai, kriaušės, slyvos ir vyšnios. Taip pat minimi ir retesni augalai – vynuogės ir graikinis riešutmedis. Prie savo namelių vienuoliai augino gėles (bijūnus, lelijas, rožes), vaistinius ir prieskoninius augalus, kurių šaltiniuose minima virš 40 rūšių. O fundatoriaus laiškai atskleidžia ambicingus brolių norus įrengti oranžeriją alyvmedžiams auginti.
Žinoma, kad vienuolyno palivarke veikė alaus bravoras, yra išlikę originalių alaus virimo ir pateikimo receptūrų. O Kauno apskrities archyve saugojama ir seniausia Lietuvoje laikoma vaistinių preparatų receptų knyga – rankraštis, kuriame lotynų kalba užrašyti balzamų, tinktūrų, emulsijų, aliejinių ištraukų ir vyno pagrindu kuriamų vaistų receptai. Taigi, manoma, kad Pažaislyje, kaip ir daugelyje Europos vienuolynų, buvo spaudžiamas vynas.
Gerbdami istoriją ir siekdami pratęsti tradicijas radome patikimą partnerį – šeimos vyno ūkį „Roksala“, kuriame vynai gaminami tik iš Lietuvoje užaugintų, kruopščiai atrinktų vaisių ir uogų vadovaujantis senosios vyndarystės tradicijomis. Ne vieną mėnesį, net ne vienus metus kartu ragavome Pažaislio soduose nokstančias uogas ir vaisius, analizavome senąsias vienuolių receptūras ir jas interpretavome ir kūrėme savąsias.