Montepacis
Facebook
Mail
+370 655 95185

Svetingumo kompleksas pažaislio vienuolyne

HORTUS CONCLUSUS

 Pažaislio vienuolynas atsirado fundatoriaus LDK kanclerio K.Z.Paco dėka. Fundacijos ir mecenatystė vienuolyną palaikė daugiau nei 300 metų, ji aktuali ir šiandien: savanoriška nesavanaudiška asmens, organizacijos ar bendruomenės veikla,  finansinių ar kitų išteklių, savo patirties, žinių, laiko aukos leidžia Lietuvai didžiuotis unikaliu objektu.

Saugodamas istoriją, vienuolių kamaldulių palikimą, svetingumo komplekso „Monte Pacis”, įkurto Pažaislio vienuolyne, kolektyvas kartu su vienuolyne gyvenančiomis ir juo besirūpinančiomis seserimis kazimierietėmis rengia ilgalaikį renginių ciklą:

 Gyvų istorijų ciklas Pažaislyje. Hortus Conlusus.

 “LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas, Pažaislio vienuolyno fundatorius, statydamas ansamblį nuošalioje panemunėje  ieškojo užuovėjos ir ramybės. Tai iliustruoja ir paties Paco žodžiai apie neprilygstamą poilsį Pažaislyje. 1679 m. rudenį nežinomam adresatui jis rašė: „Iš Varšuvos į LDK, į savo įprastą rezidencijos vietą Monte Pacis, atvykau rugsėjo 12 d., gelbėdamas sveikatą ir piniginę, čia, nors ir ne laiku, ėmiau rūpintis savo sveikata.“ Pažaislis Pacui pasirodo kaip barokinė arkadija – vieta, kur sukuriama ramybės, atsiskyrimo nuo pasaulio ar net savotiško rojaus Žemėje – hortus conclusus – imitacija.” (Mindaugas Paknys, Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija, mokslo monografija, Vilnius, 2013)

Iš anksto parinktą ir viešai paskelbtą dieną „Monte Pacis“ vyksta paskaita – susitikimas – pokalbis – diskusija su dvasininkais, mokslininkais, rašytojais ir kitų profesijų profesionalais bei talentais.

 Beveik porą valandų dėmesį prikausčiusi meno istorikė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė ne tik pradėjo  „Gyvos istorijos Pažaislyje – Hortus Conclusus, ciklą, bet atskleidė savo kitą amplua – ne rašytojos, bet meno istorijos mokslininkės. Autorė, viešai deklaravusi savo simpatiją Pažaislio vienuolynui, ją paskaitoje pademonstravo su kaupu: ne tik gausiai ir vaizdžiai pavaizdavo XVII a. vidurio LDK didikų Pažaislio vienuolyno fundatorių Kristupo Zigmanto Paco bei jo žmonos Klaros Izabele de Mailly Lascaris gyvenimo ne tik viešas politines ir visuomenines aktualijas, bet atskleidė ir gan netikėtų užkulisių. Tai –  ir K.Z.Paco romanas ir vedybinio gyvenimo detalės su prancūzaite Izabele de Mailly Lascaris, jų santykiai su kitais LDK didikais, dvaro damų intrigos ir ne tik asmenine jų galia bei įtaka valstybės vadovams, bet ir bendrai šalies politikai. Karalienė Marija Liudvika Gonzaga iš Paryžiaus atsivežė dvi rūmų damas – Mariją Kazimierą d‘Arquien (vėliau ji ištekėjo už Jono Sobieskio ir tapo Lenkijos karaliene) bei Klarą Izabelę de Mailly Lascaris – jauną, gražią, išsilavinusią jauną prancūzaitę, kuri sužavėjo taip pat išsilavinusį ir puikią karjerą darantį Kristupą Zigmantą Pacą. Kaip vėliau paaiškėjo – ne jį vieną. K.Sabaliauskaitė atskleidė daugiau nei trijų šimtų senumo paslaptį – Klara Izabelė, palaidota Pažaislyje, šalia savo vyro, bet jos širdis rasta Varšuvoje, Bielianų kamaldulių vienuolyne, ten, kur ji buvo saugiai priimta ir paslėpta beveik trečdaliui tūkstantmečio.. Ir net tarpininkaujant vienuoliams..