Montepacis
Facebook
Mail
+370 655 95185

Svetingumo kompleksas pažaislio vienuolyne

Istorinės bibliotekos atkūrimas

Svetingumo komplekso MONTE PACIS savininkai Indra ir Algirdas Ramanauskai gerbdami istoriją, išlikusį bei dingusį vienuolyno paveldą, inicijavo ISTORINĖS PAŽAISLIO VIENUOLYNO BIBLIOTEKOS atkūrimo projektą, siekdami prisidėti prie Pažaislio istorijos populiarinimo bei pačio Pažaislio vienuolyno turtinimo – biblioteka kuriama su tikslu perduoti ją Pažaislio vienuolynui. Skaityti daugiau Istorinės bibliotekos kūrimu siekiama ne tik skatinti istorinės literatūros prieinamumą ir skaitymą, praturtinti dabartinį Pažaislio vienuolyną, bet ir priminti apie dar XVII a. veiksmingą fundacijos ir mecenatystės galią. Priminti ir atgaivinti istoriją atkuriant Istorinę Pažaislio vienuolyno biblioteką idėją padiktavo ir atkuriamos bibliotekos garbės globėja tapo meno istorikė-rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Pirmąsias knygas šiai bibliotekai padovanojo JE LR prezidentas V.Adamkus, LR Užsienio reikalų ministerija, kiti oficialūs ir privatūs asmenys. Šiuo metu bibliotekoje – jau daugiau nei 100 vertingų knygų. Dauguma – lietuvių kalba, tačiau yra leidinių anglų, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, baltarusių, latvių, net hebrajų kalba išleista Lietuvos istorija. Biblioteka atvira visiems svetingumo komplekso MONTE PACIS svečiams.

Istorinės Pažaislio vienuolyno bibliotekos tematikos:

Pažaislio vienuolyno istorija;
Kauno istorija;
LDK istorija;
Lietuvos istorija;
Europos istorija;
Maltos ordino istorija;
Kultūros, paveldo istorija;
Edukaciniai istorijos leidiniai ;
Fotografijos ar tapybos albumai.
Istoriniai romanai.

http://lzinios.lt/lzinios/print.php?idas=202882
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/103063

Pažaislio vienuolyno bibliotekos istorija

Dar viduramžiais vienuoliai buvo raštingiausi ir labiausiai išsimokslinę žmonės, todėl tik jie tapdavo mokslininkais, mąstytojais, mokytojais, menininkais. Taigi, vienuolynai ilgainiui tapo svarbiais ne tik religinio ir socialinio, bet ir kultūrinio gyvenimo centrais: čia buvo steigiamos mokyklos (buvo švietimo ir mokslo židiniai – plėtė raštiją, formavo moralę), perrašinėjamos knygos, rašomos kronikos, kuriamos bibliotekos. Pažaislio kamaldulių vienuolynas – ne išimtis. XVII-XVIII a., beveik 200 metų, čia gyvenę kamaldulių vienuoliai taip pat buvo sukaupę nemažą biblioteką. Deja, gaisrai, karai ir kiti įvykiai biblioteką sunaikino.

Apie Pažaislio vienuolyno biblioteką duomenų nėra labai daug. Išsamiausias straipsnis pateikiamas Arvydo Pacevičiaus (Vilniaus universitetas) straipsnyje „Pažaislio kamaldulių vienuolyno biblioteka: raida, išsklaidymo keliai ir paveldas“.
„Galimas daiktas, pirmosiomis knygomis kamaldulius aprūpino vienuolyną 1664 m. fundavęs LDK kancleris K.Z.Pacas. Yra žinoma, kad Pažaislio fundatorius K.Z.Pacas gana smulkmeniškai kontroliavo ne tik vienuolyno statybos darbus, bet ir relikvijų iš Italijos atgabenimą, vaistinės ir bibliotekos organizavimą. (…) 1681 m. spalio 19 d. K..Z. Pacas laiške iš Varšuvos Belvederio rūmų Pažaislio priorui t. Giovanni Battistai (…) nurodo, kad tam tikra pinigų suma (kitoje vietoje mini 100 auksinų) turi būti skirta vienuolyno bibliotekai kaupti. (M.Paknys, Pažaislio dekoravimo ir statybos istorija, Vilnius, 2013, p.230, 282).
Pažaislio bibliotekos formavimą ir augimą lėmė ne tik palankios aplinkybės: antrojo (po Krokuvos Bielianų) visoje Lenkijos-Lietuvos kamaldulių provincijoje noviciato, skatinusio kaupti ne tik devocinę lektūrą (maldynai, asketikos darbai), bet ir teologijos, retorikos, istorijos ir kt. veikalus, atsiradimas tuoj pat po vienuolyno įsteigimo; veikusios teologijos studijos, ruošiančios būsimuosius kunigus (…); šviečiamoji veikla parapinėje mokyklėje, kurioje kamalduliai 1814 m. mokė „pagal XVIII a. Vilniaus universiteto programą“ (J.Kurczewski, Biskuptsvo Wilenskie od jego založenia až do dni obecnych, Wilno, 1912, p.297). Ankstyviausias bibliotekos paminėjimas siekia XVIII a. vidurį, kai 1755 m. birželio 10 d. į vienuolyno bažnyčią trenkė žaibas; įsiliepsnojo gaisras, sunaikinęs bažnyčios stogą ir gretimą bibliotekos patalpą (…). Biblioteka nukentėjo ir per 1812 m. karą (…). 1832 m. kovą vienuolyną perėmus stačiatikiams, buvo sudarytas jungtinis (bendras) bibliotekos knygų sąrašas, pagal kurį iš viso rinkinyje galėjo būti 812 pavadinimų ir 1262 egzemplioriai knygų (V.Burkevičius, Pažaislio kamaldulių…. 1.12-13,17). Teminiu požiūriu biblioteka XIX a. vizitacijų duomenimis buvo padalyta į tokius skyrius: teologija (118 tomų), pamokslai (47), filosofija (15), įvairios kitos knygos (280).(…) Tarp jų vienuoliai turėjo kamaldulių ir apskritai Bažnyčios bei pasaulietinės istorijos veikalų (…), medicinos (…), teisės (…), bažnytinės teisės (…) darbų. Ypač aktualūs noviciato jaunuomenės ugdymui buvo enciklopediniai veikalai (…), retorikos (…), klasikinės literatūros (…) ir netgi laiškų rašymo meno veikalų (…). Rengiantis vienuolystei (…) didelis dėmesys buvo skiriamas ir bendram humanitariniam išsilavinimui, iškalbai, kalbų mokymui ir kt.

Apibendrinant galima teigti, kad (…) Pažaislyje būta savotiškos knygų oazės, kurioje vienuoliai sėmėsi įkvėpimo maldai, dvasinei kontempliacijai, pamokslui. Apie minėtą rūpestį liudija erdvi bibliotekos kaupimui skirta patalpa, įrengta patogiam vienuolių bendravimui su knyga. Galimas daiktas, čia buvo ir vienuolių bendruomenei skirta skaitykla su masyviomis lentynomis ir katalogą primenančiais įrašais ant sienų.

Didesnioji Pažaislio bibliotekos knygų dalis 1833 m. buvo išgabenta į Baltarusiją, Polocko dvasinę konsistoriją. Yra duomenų, kad Pažaislio kamaldulių vietoje įkurtajame stačiatikių Uspenjos vardo vienuolyne, veikusiame iki 1915 m., taip pat buvo kaupiama biblioteka. (…) Nors vienuoliai 1852 m. neigė, kad šioje bibliotekoje yra vertingų senoviškų knygų, dalis Pažaislio kamaldulių rinkinio (bent jau rankraščių tikrai) čia galėjo būti saugoma iki pat pirmojo Pasaulinio karo.
Manoma, kad bent dalis liturginių knygų buvo perduota katalikų dvasininkijai, o vėliau Lietuvos katalikiškųjų institucijų bibliotekas, o dar vėliau ir viešąsias mokslo bibliotekas.
XX a. pr. dalis senojo Pažaislio rankraštinių knygų atsidūrė Gruzijoje, o po uždarymo nemažai knygų pasklido po dabartinės Lenkijos kamaldulių bibliotekas ir kitus rinkinius.“

Dabartis

Istorikai vardija, kad šiuo metu Lietuvoje jiems pavyko nustatyti 9 saugomas spausdintas knygas (tarp jų du to paties veikalo egzemplioriai), neabejotinai buvusias senojoje Pažaislio kamaldulių bibliotekoje. Trys iš jų saugomos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, po dvi – Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje.