Montepacis
Facebook
Mail
+370 655 95185

SVETINGUMO KOMPLEKSAS PAŽAISLIO VIENUOLYNE

Istorija

XVII a.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII–XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui. 1660 m. jis kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę K. Z. Pacas nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (Mons Pacis).

 

ITALŲ ARCHITEKTŪRA

pazaislis

Sakralinį kompleksą kūrė Italijos menininkai: architektai Džambatista Fredianis (Frediani), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (Puttini) (nuo 1674 m.). Skulptorius iš Lombardijos Džovanis Merlis (Merli) 1674–1676 m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą.

 

k-z-pacas_

Kristupas Žygimantas Pacas
(1621–1684).

 

TAPYTOS FRESKOS

freskos

Skulptorius iš Lombardijos Džovanis Merlis (Merli) 1674–1676 m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (Wolscheid) sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš Florencijos Mikelandželas Palonis (Palloni) nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džuzepė Rosis (Rossi) sukūrė bažnyčios kupolo freską.

 

XVIII a.

Šiaurės karas

Šiaurės karo (1700-1721) metu į LDK įžygiavęs Karolis XII 1702 balandžio 7 d. su kariuomene išžygiavęs iš Kauno į Gardiną ir Varšuvą, apsilankė Pažaislyje ir apžiūrėjo vienuolyną.

Šio apsilankymo metu pietinėje oficinoje Karolis XII bandė pasišildyti prie piešto židinio ekrano ir supykęs spyrė į piešinį. Vienuoliai bato spyrio nenuplovė ir virš 100 metų rodė lankytojams.

karolis_xii

1812 m.

Napoleonas Pažaislyje

Ar tuomet Napoleonas turėjo laiko ir noro lankytis Pažaislyje? – Sunku pasakyti, nors naktį trumpam pasišildyti galėjo ir užsukti. Nuo tuometinio Kauno-Žiežmarių-Vilniaus kelio iki Pažaislio vasarą buvo tik 15 minučių važiavimo vežimu atstumas, žiemą su rogėmis vienuolyną buvo galima pasiekti dar greičiau.

napoleonas

Įrodyta, jog Napoleonas 1812 m. gruodžio 6 d. rytą iš Vilniaus priemiesčio išvyko link Kauno, gruodžio 7 dieną ankstų rytą jis jau buvo Kaune. Pakeliui jis trumpam buvo sustojęs Rumšiškėse. Kaip ten bebūtų, greičiausiai, gruodžio 11-12 dienomis prancūzai, kurie kėlėsi per užšalusį Nemuną ties Rumšiškėmis arba traukė į Kauną, vienuolyną išplėšė ir apvogė, suniokodami kapus kriptose ir biblioteką, kurios vienuoliai sutvarkyti nesiteikė net po 10 metų.

 

1828 m.

Antanas Strazdas

strazdas
Už kunigui netinkamą elgesį 1828 m. jis buvo kurį laiką Vilniaus vyskupo stebimas ir galiausiai uždarytas Pažaislyje, o jo turėtas turtas išparduotas.

Išvažiuodamas A.Strazdas skundėsi ir kalbomis, ir raštais Vilniaus diecezijai. Šiaip jau A.Strazdui tuomet buvo 65 metai ( ¾ gyventojų tuomet mirdavo nesulaukę nei 50 metų), kaip tiems laikams – visiško senelio amžius.

Vis tik Pažaislyje jis buvo greičiau kaip kunigas emeritas (pensininkas), o ne tremtinys, nors iš Kamajų ir buvo iškraustytas ne geruoju, o su pasaulietinės rusų valdžios pagalba, nes kunigystė jam suspenduota tik tada kai jis po metų, 1829 m., pasitraukė iš Pažaislio į Skapiškį ir Kamajus, kuriose dirbo vikaru dar nuo 1824 m. Vyskupas jam nurodė ir likti ten, 1830 iš kunigų sąrašų jis išbrauktas ir gyveno kaip valstietis-pusininkas, kol mirė 1833 m.

 

1831 m.

Sukilimas ir Nikolajus I

1831 balandžio 07 d. įvyko Kauno bei Trakų apskričių ir Augustavo vaivadystės sukilėlių vadų, dalyvavo 18 vadų, susitikimas Pažaislyje vadovaujamas Kauno apskrities sukilėlių vadovo Mauricijaus Prozoro, kuriame buvo numatyta balandžio 9 d. pulti Kauną.

praurozas

Kauno tąkart paimti nepavykus, Pažaislį užpuolė ir vienuolyno vadovą kng. Zubavičių suėmė iš Kauno atsiųsta kazokų šimtinė, apie antpuolį išgirdęs Rumšiškėse buvęs Leono Šukštos sukilėlių būrys apsupo kazokus ir privertė juos pabėgti į Kauną. Dvasininkai 1831 m. sukilime dalyvavo aktyviai iš vienuolių labiausiai kovojo domininkonai, bernardinai ir pranciškonai, kamalduliai karo veiksmuose nedalyvavo.

nikolajus_i

Po sukilimo vienuolynas buvo uždarytas 1832 vasario 05 d. Nikolajaus I įsakymu, o 7 vienuoliai suimti, įkalinimo metu 2 iš jų mirė, likusius 5 caro valdžia išsiuntė į Mogiliovo guberniją. Vienuolyno turtas išplėštas, o biblioteka išgabenta į Polocką. Dar kartą Nikolajus I lankėsi 1847 m. ir šio apsilankymo metu vienuolynui priklausę baudžiauninkai kreipėsi į carą dėl jų priespaudos.

 

1861 m.

Aleksejus Lvovas

Pažaislyje palaidotas Rusijos Imperijos himno nuo 1833 m. „Bože Caria Hrani“ „Боже, царя храни“ autorius Aleksejus Lvovas

Kilęs iš senos rusų dvarininkų giminės tėvas Fiodoras taip pat buvo Rusijos Imperatorių dvaro valdininkas ir muzikantas. Karo inžinierius, žandarų korpuso karininkas, generolas-majoras, nuo 1826 m. tapęs dvaro fligel-adjutantu lydėjo Nikolajų I užsienio ir šalies vidaus kelionėse. 1837 -1861 dvaro kapelos direktorius. Sukūrė dvi dideles ir porą mažų operų. Imperatorius Nikolajus I jo vestuvėse buvo piršliu, o vėliau jo trijų vaikų krikštatėviu. Mirė savame Romainių dvare 1870 m gruodžio 16 d.

lvovas